Tranzitas mirė. Tegyvuoja logistika!

Latvijos posovietinė svajonė tapti tranzito šalimi iš esmės žlugo. Pastaraisiais metais smukęs krovinių srautas Rytų–Vakarų kryptimi šaliai buvo itin skausmingas. Kadaise net 98 % Latvijos geležinkeliais gabenamų krovinių buvo tarptautiniai – dauguma jų atkeliavo iš Rusijos ir Baltarusijos į Latvijos uostus.

Tačiau Rusijos pradėtas karas ir vėliau įvestos sankcijos pakeitė ankstesnę realybę – krovinių srautas dramatiškai sumažėjo, sektorių palietė atleidimai, o infrastruktūra liko neišnaudota.

Vis dėlto Latvijos geografiniai pranašumai niekur nedingo. Šalis – ideali kandidatė tapti svarbiu regioniniu logistikos centru, jungiančiu Europos ir Eurazijos rinkas, o ne tik paprasta tranzito šalimi. Tam reikalingas aiškus ir nuoseklus valstybės įsipareigojimas, kuris paskatintų spartesnę sektoriaus transformaciją bei privačias investicijas.

Latvija turi visas galimybes tapti regionine logistikos lydere, o žvelgiant plačiau – tai strategiškai būtina. Šalis turi sukurti aiškius konkurencinius pranašumus, ypač lyginant su tokiais maršrutais kaip Danijos ar Švedijos koridoriai.

Geografinė Latvijos padėtis puikiai tinka jungti Šiaurės–Pietų ir Rytų–Vakarų transporto kryptis – nuo Suomijos ir Švedijos iki Lenkijos ir dar toliau. Be to, visame Baltijos regione jaučiamas aiškus poreikis moderniai, tvariai ir efektyviai logistikos infrastruktūrai. Šis poreikis turi būti sprendžiamas strategiškai – orientuojantis į naujas rinkas, tokias kaip Kinija, Indija ar Centrinė Azija, ir investuojant į intermodalinius sprendimus, įskaitant konteinerinius traukinius.

Didelė dalis dabartinės infrastruktūros regione – pasenusi. Pasak SIRIN Development, beveik 50 % Latvijos sandėlių buvo pastatyti prieš 15–20 metų ir šiandien jau neatitinka šiuolaikinių standartų, ESG reikalavimų bei automatikos poreikių. Jei Latvija nori išlaikyti ir stiprinti savo vaidmenį regione, būtina modernizuoti logistikos turtą tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

Veikti europiniu mastu

Latvija – Baltijos regiono širdyje, su tiesiogine prieiga prie stiprios infrastruktūros, ypač Rygos uosto ir Rygos oro uosto. Pastarasis – ne tik pagrindinis keleivių centras, bet ir pagrindinis oro krovinių logistikos mazgas Baltijos šalyse. 2024 m. per Rygos oro uostą buvo pervežta apie 18 580 tonų krovinių – daugiau nei 50 % visų oro krovinių srautų Baltijos valstybių sostinėse.

Jei Latvijos uostai nori išlikti konkurencingi, jie turi atsisakyti Rytų krypties priklausomybės ir tapti integralia Europos logistikos sistemos dalimi. Pozityvus ženklas – „Stena Line“ įžengimas į Ventspilį ir plėtojamos konteinerių linijos Liepojoje.

Strategiškai svarbus ir geležinkelių tinklas – jis turi būti modernizuojamas ir pritaikytas europiniams standartams. Daugiau nei 30 % geležinkelių infrastruktūros reikia atnaujinti. Norint išlikti konkurencingiems, ypač palyginti su kelių transporto lankstumu, būtina prioritetizuoti modernizaciją, orientuotą į krovinių vežimą, ir investuoti į intermodalinius sprendimus.

Valstybės vaidmuo – užtikrinti bazinės infrastruktūros kūrimą, o privatus sektorius investuos į pažangias, tvarias ir efektyvias logistikos grandines.

Tačiau būtina nepamiršti – turime gebėti veikti europiniu lygiu. Ryga šiandien konkuruoja ne tik su Talinu ar Vilniumi, bet ir su Varšuva, Bukareštu ar Bratislava. Norėdami išlaikyti svarbą, turime išplėsti mastelį ir pasiūlyti infrastruktūrą, galinčią tenkinti didelių Europos įmonių poreikius. Regioninė konkurencija – jau nebeužtenka. Turime būti pasirengę konkuruoti žemyno lygmeniu.

Geografija – dar ne viskas

Strategiškai išnaudodama savo esamus privalumus, Latvija turi galimybę transformuotis iš vienpusės tranzito šalies į pagrindinį Šiaurės–Pietų logistikos mazgą. Ši galimybė jungti tiek Europos, tiek Eurazijos rinkas Latvijai suteikia unikalų vaidmenį pasaulinėje logistikos grandinėje – jei infrastruktūra ir politika toliau prisitaikys prie kintančių geopolitinių realijų.

Nors rytų koridorius dėl karo iš esmės užsidarė, Šiaurės–Pietų ašis išlieka strategiškai svarbi. Kintanti geopolitika keičia valstybių vaidmenis, o Latvija turi visas galimybes tai išnaudoti savo naudai.

Tačiau vien geografijos neužtenka. Reikalingas nacionalinis įsipareigojimas, nes regioniniu logistikos centru tampama ne atsitiktinai. Tam reikia aiškios strategijos, ilgalaikių investicijų ir ryžtingų veiksmų. Latvija turi nuosekliai tai siekti, stiprinti privataus sektoriaus pasitikėjimą ir skatinti investicijas į modernią logistikos infrastruktūrą. Galimybės egzistuoja – sėkmė priklauso nuo pačios Latvijos pasirinkimo.

Vienas iš didžiausių šiuo metu trukdančių veiksnių – modernios logistikos infrastruktūros stoka šalia Rygos oro uosto. Nepaisant teigiamų kelių infrastruktūros pokyčių, lėtas ir biurokratizuotas statybų leidimų procesas riboja spartų plėtojimąsi – tuo metu, kai verslas reikalauja greičio ir lankstumo.

Latvijos geležinkeliai taip pat dar nėra pakankamai integruoti į Europos sistemą. Rail Baltica atšaka į Rygos oro uostą bei krovinių terminalas Salaspilyje reikšmingai pagerins geležinkelių ir oro transporto sąveiką bei krovinių tvarkymo galimybes. Vis dėlto, geležinkeliai papildys, bet nepakeis kelių transporto. Didžioji dalis Baltijos šalių krovinių ir toliau bus vežami oru ir keliais.

Reikia drąsių sprendimų ir energijos

Kad įsitvirtintų kaip regioninis logistikos lyderis, Latvija turi plėtoti ir modernizuoti savo kelių, uostų ir oro uostų infrastruktūrą, užtikrindama sklandų intermodalinį susisiekimą. Vienas iš svarbiausių prioritetų – kurti modernius, tvarius logistikos centrus, veikiančius kaip aukšto našumo paskirstymo mazgai visam regionui.

Šie centrai turi atitikti aukščiausius ESG reikalavimus, integruoti išmaniąsias technologijas ir užtikrinti patogų multimodalų susisiekimą, kad pritrauktų globalius krovinių srautus. Tik taip Latvija galės tapti į ateitį žiūrinčia logistikos lydere Šiaurės Europoje.

Tačiau tokiai vizijai reikia ir daugiau elektros energijos. Regionas turi priimti drąsius sprendimus, siekiant užtikrinti patikimą, prieinamą ir tvarią energijos pasiūlą. Investicijos į energetikos infrastruktūrą būtinos ne tik logistikai, bet ir viso Baltijos regiono konkurencingumui užtikrinti.

Norėdama tapti tikru europiniu logistikos centru, Ryga turi pritraukti pasaulinius žaidėjus – tokius kaip „Amazon“, „Alibaba“ ar kitus. Tai reiškia – sukurti tinkamas sąlygas tokių įmonių veiklai: moderni infrastruktūra, patikimas energijos tiekimas ir efektyvūs, neperkrauti reguliaciniai procesai.

Nuoroda į straipsnį: https://www.db.lv/zinas/tranzits-ir-miris-lai-dzivo-logistika-522252