L. Kuzavas. DI karpo logistikos grandines

Per pastaruosius penkerius metus mūsų verslai patyrė viską: nuo Taivano lustų krizės iki Rusijos tiekimo nutrūkimo ir energijos kainų šoko Europoje. Logistika keičiasi, o pažangūs NT vystytojai šiandien ne stebi, o patys kuria aplinką, kuri leidžia verslui augti greičiau nei rinka.

Tiekimo grandinių trumpinimas (angl. nearshoring), kintančios energijos sąnaudos ir DI sprendimai koreguoja ir verslo mąstymą, ir požiūrį į sandėlius. Geopolitinė raida parodė, kad tai, kas ilgą laiką buvo „efektyvumas“, šiandien tampa „rizika“. O tai, kas anksčiau buvo tik „sandėlis“, šiandien tampa kiekvieno verslo strateginiu sprendimų centru.

Kaip rodo „SIRIN Development“ patirtis Baltijos šalyse, logistikos nekilnojamasis turtas transformuojasi. Ši transformacija vis greitėja – iš pasyvaus į aktyvų objektą, infrastruktūrą, ekosistemą – maža to, šioje srityje Lietuva, Latvija ir Estija juda greičiau nei tikėjosi ekspertai. 

1. Tiekimo grandinės: nuo efektyvumo prie atsparumo

Pagrindinis pokytis rinkoje – gamyba ir atsargos grįžta arčiau vartotojo. Jau pandemijos iššūkiai privertė gamintojus sugrąžinti gamybą iš Azijos į Europą, tačiau Taivano lustų krizė parodė, kad viena geopolitinė aplinkybė gali sustabdyti visą industriją. Rusijos eliminavimas iš tiekimo grandinių išryškino pokyčių greitį. Įvykiai Hormuzo sąsiaurio kontekste pademonstravo naują dinamiką – kai rinkos sąlygos gali kisti ne dienomis, o valandomis.

Ką tai reiškia verslui? Sandėliavimo rinka Europoje sudaro apie 345 mln. Eur, prognozuojama, kad per dešimtmetį ji augs apie 1,5 karto iki 610 mlrd. Eur. Ir tai nėra ciklas, čia – struktūrinė transformacija, kurioje Baltijos šalims atsiveria didelės galimybės. Medienos ir lengvoji pramonė auga net ir sunkiausių krizių sąlygomis, todėl vienintelis būdas išlikti – gaminti pigiau ir tiekti greičiau.

Be to, vykstant karui Ukrainoje darbo jėga brangsta visoje Europoje – taigi turėti arčiau gamybą ar sandėlius tampa realia nauda. Kartais gretimoje valstybėje esančios gamybos ir sandėliavimo patalpos gali virsti netgi gelbėjimo ratu – šiais laikais gamybos įrenginius galima itin greitai.

2. Energija: naujas ribojantis veiksnys

Istoriškai verslo plėtrą visuomet ribojo žemė ir kapitalas. Šiandien kritinis klausimas, kurį girdime iš klientų, yra paprastas – ar turite pakankamai elektros? Daugelyje Europos regionų (įskaitant Baltijos šalis) elektros tinklai jau veikia arti pajėgumų ribos, todėl energija tampa realiu plėtros stabdžiu. Vien būti geroje vietoje nebeužtenka – laimi tie, kurie turi paruoštą infrastruktūrą: elektrą, vandenį, prieigą ir statybų leidimus. Investuotojai šiandien renkasi ne geografiją, o gebėjimą greitai pradėti veiklą.

Ką tai reiškia įmonėms? Energijos kainos kai kur sudaro iki 20–30% visų gamybos sąnaudų, todėl sprendimai negali būti vertinami vien tik pagal pradinę kainą. Kartais pats pigiausias sprendimas gali būti pats brangiausias, jei jis neleidžia kontroliuoti energijos sąnaudų ilgalaikėje perspektyvoje.

Skaičiuojama, kad A++ klasės pastatai ir išmanios sistemos gali sumažinti energijos sąnaudas iki 30%, o mažesnės išlaidos tiesiogiai reiškia ir mažesnę riziką, geresnes finansavimo sąlygas. ESG šiandien keičia savo prasmę – tai nebėra „žalieji sprendimai“, o konkretus sąnaudų, rizikos ir kapitalo prieinamumo valdymas.

Ką tai reiškia įmonėms? Be visų „žaliųjų“ reikalų nepamirškime, kad tvarumas šiandien apima ir darbuotojų darbo sąlygas – modernios, gerai apšviestos, ergonomiškos erdvės mažina klaidų skaičių, didina produktyvumą ir tampa realiu efektyvumo veiksniu, o ne tik reputaciniu elementu. 

3. Sandėlis: nuo ploto – prie robotizuotos sistemos

Pasakysiu atvirai, didžiausia klaida 2026-aiaisis – vertinti sandėlį pagal kvadratinio metro kainą. Kodėl? Todėl, kad ji nieko nepasako apie pastato kokybę. Šiandien sandėliuose svarbiausia yra tūris, efektyvumas ir valdymas. Pažangūs vystytojai jau pereina nuo 8–10 m prie 12 m aukščio standarto, – tai leidžia klientams iš to paties ploto išgauti iki 20% daugiau tūrio.

Ką tai reiškia rinkai? Šiuolaikiniai aukštuminiai sandėliai Europoje siekia iki 40 m, o augant darbo jėgos kaštams ir mažėjant jos prieinamumui, technologijos taps būtinybe. Modernūs automatizuoti sandėliai privalo būti erdvūs ir lengvai prižiūrimi robotų bei žmonių. Laikas, kai robotai sandėliuose yra kasdienybė, jau prasidėjo. 

Tai jau vyksta praktiškai – pavyzdžiui, bendrovės „Sakalas“ Liepkalnio logistikos parke įdiegtos robotizuotos sandėliavimo sistemos leidžia efektyviau valdyti srautus ir pritraukia JAV klientų dėmesį. Tam reikalinga ir fizinė infrastruktūra – itin lygios grindys, aukšti pastatai ir tiksliai suprojektuotos erdvės, kurios leidžia integruoti automatizuotas sistemas be papildomų kaštų. Klientams tai nėra inovacija dėl inovacijos – tai tiesioginis atsakas į darbo rinkos spaudimą ir efektyvumo poreikį. 

4. DI – sprendimų priėmimo sistema

Kuo toliau, tuo labiau logistikos pastatai transformuojasi į duomenų valdymo platformas. Pastatų valdymo sistemos, energijos vartojimo ir mikroklimato stebėsena užtikrina veiklos skaidrumą, kuris tiesiogiai veikia įmonių pelningumą. Iki 40% visos sandėliavimo paklausos Europoje šiandien generuoja interneto prekyba, todėl sandėlis nebeveikia kaip „laikymo vieta“ – jis tampa paskirstymo mazgu, lemiančiu pardavimus ir klientų patirtį.

Didžiausias pokytis vyksta sprendimų lygyje – apie 75% logistikos įmonių naudoja skaitmenines platformas, o automatizacija auga daugiau nei dvigubai. DI keičia ir procesus, ir pačią sprendimų logiką: leidžia kurti naujus tiekimo grandinių modelius, simuliuoti scenarijus (kainų šuolius, tiekimo sutrikimus) ir realiu laiku prognozuoti paklausą bei kainas.

Realybėje tai jau matome ir savo projektuose – DI pritaikėme kaštams optimizuoti, ir mūsų klientai jau gali tiksliau valdyti energijos, transporto ir atsargų išlaidas realiu laiku. Savo akimis stebime, kaip auga DI naudojimas atsargų valdymo srityje.

Kokių klaidų nedaryti 2026-aisiais?

Ekspertai Londone, Rygoje ir Berlyne kalba tą patį: didžiausia klaida – laukti stabilumo. Reikia kurti sistemas, kurios galėtų veikti nestabilioje aplinkoje. Kaip tai padaryti?:

-          Trumpinti tiekimo grandines: Perkelti kritinius procesus arčiau rinkos ir mažinti priklausomybę nuo vieno regiono.

-          Investuoti į efektyvią infrastruktūrą: Energija ir efektyvumas tampa pagrindiniu konkurenciniu pranašumu.

-          Diegti DI logistikos sprendimus: Ne eksperimentuoti, o taikyti DI ten, kur sprendimai turi tiesioginę finansinę įtaką.

Logistika šiandien keičiasi iš tyliai veikiančios funkcijos į strateginį verslo sluoksnį. Todėl klientai vis dažniau renkasi ne tik patalpas, bet ir ilgalaikius partnerius – vystytojus, kurie išlieka kaip operatoriai ir užtikrina infrastruktūros kokybę viso turto gyvavimo ciklo metu. Reikia nepamiršti, kad laimės ne tie, kurie turi geriausią vietą, o tie, kurie turės veikiančią infrastruktūrą. Sistemą, kuri mažina sąnaudas, ir sprendimų modelius, kurie leidžia veikti greičiau nei rinka. 

Nuoroda į straipsnį: https://www.vz.lt/izvalgos/2026/05/28/l-kuzavas-di-karpo-logistikos-grandines-585396