Tvarumas kaip investicija: kodėl Lietuvos vystytojai vis dažniau galvoja žaliai

Kai „SIRIN Development“ darbuotojai Dobrovolės logistikos parke pradėjo ruošti sklypą naujos statybos darbams, jie susidūrė su dilema, pažįstama daugeliui vystytojų: ką daryti su 20 senų pušų, trukdančių plėtros planams. Tradicinis sprendimas – nukirsti. Tačiau bendrovė pasirinko kitą kelią – išsaugoti medžius ir persodinti juos į būsimo logistikos parko žaliąsias erdves klientų labui.

Šis sprendimas gali atrodyti nedidelis, tačiau jis, ko gero, atspindi platesnę transformaciją: NT rinka, kurioje ilgą laiką dominavo principas „greičiau, pigiau, efektyviau“, vis dažniau renkasi tvarius ir aplinkai draugiškus sprendimus.

Sprendimo ištakos: idėja, kuri brendo ilgai

„Mintis išsaugoti medžius kilo dar prieš projektavimo etapą – svarstėme, kaip pušys galėtų tapti ne kliūtimi, o privalumu. Naujas medis vertę kuria tik po 20–30 metų, o brandus medis ją turi jau šiandien, todėl nusprendėme juos saugoti ir integruoti į laisvalaikio zonas“, – pasakoja „SIRIN Development“ tvarumo projektų vadovas Valdas Jalmokas.

Pasak jo, bendrovė valdo 250 ha žemės, iš jų 100 ha užima pastatai, o 20 proc. paliekama nepaliesta – čia veši augmenija, galima ilsėtis gamtos prieblobstyje. Logistikos parko klientai gauna dvigubą naudą – netoliese yra žalioji zona, kurios nereikia prižiūrėti, ji teikia pavėsį ir sugeria lietaus vandenį. Be to, maloniau yra ir parko darbuotojams, nes žaliosios poilsio zonos yra netoli jų darbo vietos.

Toks požiūris priartina Lietuvą prie Vakarų Europos logistikos parkų standartų. Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje taikomi įvairūs laisvalaikio ir poilsio zonų sprendimai, apželdinami sandėlių fasadai, parkinguose vietoj asfalto diegiamos korėtos dangos, leidžiančios augti žolei. Dobrovolės projektas seka geriausiais pavyzdžiais ir demonstruoja, kad tokios idėjos gali būti įgyvendinamos ir Lietuvoje.

Kaip teigia V. Jalmokas, logistikų parkų nuomininkai visuomet atkreipia dėmesį, ar pastatai turi atsinaujinančius energijos šaltinius, automatizuotas vandens, šilumos ir vėdinimo sistemas, integruotas žaliosios energijos galimybes. Šiandien vis daugiau dėmesio kreipiama ir į darbuotojų gerovę – žaliasias ir poilsio erdves, šviesą, komfortą ir patogumą.

„Idėja, kad industrinės zonos gali būti draugiškos aplinkai ir žmogui brendo ilgai, tačiau galutinai įmonėje įsitvirtino per 15 veiklos metų. Šiandien tai yra mūsų kasdienio darbo dalis, todėl kiekvieno naujo projekto metu vyksta konsultacijos su tvarumo specialistais, architektais, apželdintojais ir arboristais“, – pasakoja „SIRIN Development“ tvarumo projektų vadovas. Be to, kadangi tai yra verslo dalis, į aplinkosauginius reikalus įsitraukia kone visas bendrovės kolektyvas.

Ekologija, kuri grąžina dividendus

Biofilinis dizainas – dizaino kryptis, kuri susiformavo po 2019 metais kilusios pandemijos, kalba apie žaliųjų elementų integravimą į žmogaus gyvenamąją ir darbo aplinką. Didžiosios Britanijos Darbo saugos taryba 2025 metų rekomendacijose teigia, kad žalieji elementai, augalai, natūrali šviesa teigiamai veikia darbuotojų psichinę bei fizinę savijautą, kūrybiškumą ir produktyvumą.

„Žaliosios aplinkos saugojimas turi ne tik emocinę, bet ir aiškią ekonominę logiką. Jis didina turto vertę, gerina darbuotojų savijautą ir produktyvumą bei kuria patrauklesnę aplinką klientams, kurie vis dažniau renkasi tvarumą“, – sako V. Jalmokas.

Štai Džordžtauno universtiteto Jungtinėse Amerikos valstijose atliktas tyrimas parodė, kad žalesni ir tvaresni pastatai pasižymi apie 7 proc. didesne verte nei įprasti statiniai. Panašus tyrimas 2024 metais buvo atliktas ir Portugalijoje – žalesni ir tvaresni pastatai įgyja 9,54 proc. didesnę vertę juos parduodant ir net 12,1 proc. nuomojant.

„Tvarūs pastatai yra investicija į ateitį ir čia dirbančius žmones. Investuotojai ir nuomininkai mato, kad tokie sprendimai nėra vien mada, o verslo vystymo būdas, kuris ilgainiui neša dividendus“, – sako V. Jalmokas.

Pokyčiai ir vizija Baltijos šalims

V. Jalmoko teigimu, tvarius ir ekologiškus logistikos parkus „SIRIN Development“ nuosekliai vysto ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Vien šiemet buvo atidaryti nauji SIRIN logistikos parkai Taline, Rygoje ir Kaune.

Savo vystomuose logistikos parkuose „SIRIN Development“ stato iki 60 MW galios saulės elektrines. Skaičiuojama, kad jos tenkina iki 80 proc. metinio pastatų elektros energijos poreikio. Daugiau kaip 52 proc. energijos suvartojama iškart, o tai mažina priklausomybę nuo išorinių šaltinių. Be to, visa papildoma elektra perkama tik iš atsinaujinančių šaltinių.

„Šiuo metu mūsų valdomuose parkuose vystome žaliąsias zonas, planuojame žaliuosius fasadus, nešienaujamas pievas žaliųjų zonų pakraščiuose, - viskas daroma tam, kad žmogaus veikla susilietų su gamtos peizažu“, - teigia V. Jalmokas. Ir priduria, kad modernūs žaliuojantys logistikos parkai su saulėmis elektrinėmis ant stogų ir išmaniomis technologijomis, jau ne ateitis, o realybė.

Skaičiuojama, kad „SIRIN Development“ priklausančiuose logistikos parkuose veikiančios saulės jėgainės jau pagamino 2400 MWh žaliosios energijos. Palyginimui – tai sudaro 962 tonas neišgautos anglies ir 2375 tonomis mažesnę CO₂ emisiją – tiek vidutiniškai per metus išmeta apie 500 automobilių.