Tokių pastatų pasaulyje – vos keli: traukia ir turistus, ir investuotojus  

Visame pasaulyje statant net gamyklas, sandėlius, vis daugiau dėmesio skiriama pastato elegancijai ir energetiniam efektyvumui. Nuotraukose esantys pastatai, be abejonės, esantys vieni iš dar nedaugelio pasaulyje esančių architektūrinių šedevrų, puikiai tai atspindi. Visgi, Lietuvoje architektūrinei minčiai skiriama mažiau dėmesio, tačiau mūsų pastatai yra išskirtinai tvarūs ir modernūs dėl savo inžinerinių sprendimų.

Architektūriniai pavyzdžiai visam pasauliui

„The Plus“ baldų gamykla Norvegijoje, pasak Vilnius Tech Architektūros fakulteto docento Donaldo Trainausko – vienas ryškiausių pastarųjų metų pramoninės architektūros pavyzdžių, išsiskiriantis tiek tvarumo sprendimais, tiek integracija į kraštovaizdį.

„CopenHill“ („Amager Bakke“) Kopenhagoje, Danijoje, nors ir nebėra naujas objektas, jis, mokslininko teigimu, išlieka vienu garsiausių pramoninės architektūros projektų pasaulyje: „Garsaus architektų biuro „Bjarke Ingels Group“ (BIG) suprojektuota atliekų deginimo jėgainė tapo miesto traukos objektu, kuriame technologinė infrastruktūra sėkmingai derinama su visuomeninėmis funkcijomis.“

Šiemet dygstantis Henning Larsen logistikos centras Nyderlanduose – vienas naujausių „Henning Larsen“ projektų, parodantis, kaip net didelio mastelio logistikos objektai gali būti projektuojami pasitelkiant medines konstrukcijas ir aukštus architektūrinius bei tvarumo standartus.

Doc. D. Trainauskas akcentuoja, kad įprastai šiandienos gamyklose, sandėliavimo paskirties, dažniausiai logistikos sektoriuje naudojamuose pastatuose padidėjo aukščiai, t.y, tokie pastatai tapo aukštesni, taip taupomas žemės, ant kurios jie statomi, plotas, ir būtų patogiau pastatą eksploatuoti.

„Technologijos leidžia „sandėliuoti į aukštį“ ir tame pačiame plote sukrauti daugiau. Sandėliuose dabar jau yra daugiau šviesos, stogus paprastai dengia saulės baterijos, kad pastatas pats sau pasigamintų elektros energiją, taip pat surenkamas vanduo ir panaudojamas antrą kartą. Pastatas pagamina daugiau energijos nei jos suvartoja“, – sako pašnekovas.

Atsiradus naujoms technologijoms, šie pastatai gali būti griaunami ir vietoj statomi dar naujesni, modernesni sandėliai. Į šiuos pastatus žiūrima kaip į automobilius: po tam tikro laiko norima atsinaujinti, sukurti, turėti ką nors modernesnio ir dar geresnio.

Visgi, mokslininkas sako, kad sandėliavimo pastatų, gamyklų ir pan. kryptis – modernėjanti ir vis daugiau prie aplinkos prisitaikanti, elegantiška architektūra.

„Užsienyje tokie pastatai (aptarti straipsnio pradžioje – red. past.) kuriami ne kaip už miesto skirta stovėti dėžė, o jie jau projektuojami, statomi kaip parkai, su žaliais stogais, medinių elementų fasadais. Tačiau pastatyti tokius pastatus yra brangu, tad kol kas atsiranda tik vienas kitas vystytojas, kuris investuoti į sandėliavimui skirto pastato architektūrinius sprendimus. Visgi, ateityje tokie pastatai galėtų tapti tendencija, o ne išimtis“, – įsitikinęs D. Trainauskas.

Dėmesio centre – pastato efektyvumas

Lietuvoje vystytojai, žinoma, nori, kad jų statomi, valdomi pastatai turėtų architektūrinę prasmę, tačiau taip pat mūsų dėmesio centre – tvarumas ir ekonominis naudingumas.

„Šiandien verslo efektyvumas glaudžiai susijęs su tvarumu, kuris privalo atsispindėti kasdienėje veikloje. Verslas skaičiuoja, kokios bus išlaidos šaltuoju metų laiku, kiek kainuos sandėliuoti vieną paletę, apdoroti siuntą ar užtikrinti sklandų darbą didžiausios apkrovos metu. Taigi tvarumas šiandien jau virto efektyvumu“, – sako NT plėtotojo „SIRIN“ turto priežiūros vadovas Giedrius Valkaitis.

Pasak jo, du identiško dydžio ir panašios nuomos kainos sandėliai verslui gali lemti visiškai skirtingas sąnaudas. Viename daugiau kainuos šildymas ir apšvietimas, kitame – dalis ploto bus sunkiai išnaudojama dėl netinkamų projektavimo sprendimų. Veiklai nepritaikytos grindys gali riboti naudojamos technikos pasirinkimą, o nepatogiai įrengtos pakrovimo zonos – ilginti kiekvieno sunkvežimio aptarnavimo laiką.

Sandėlio efektyvumą, G. Valkaičio teigimu, lemia ne tik jo plotas, bet ir tūris, aukštis. Didesnis aukštis vertę kuria tada, kai visa infrastruktūra pritaikyta konkrečiai veiklai. Ne mažiau svarbios ir grindys – jų apkrova bei lygumas turi atitikti naudojamus stelažus, krautuvus ir automatizuotą techniką. Netinkamas paviršius lėtina darbą, spartina technikos dėvėjimąsi ir riboja automatizavimo galimybes.

„Efektyvumui didelę įtaką turi ir transporto bei prekių judėjimo srautai. Gerai suplanuotos pakrovimo zonos, patogus privažiavimas ir transporto rezervavimo sistemos trumpina krovos laiką bei leidžia tais pačiais ištekliais atlikti daugiau operacijų“, – pavyzdžius vardija pašnekovas.

Pažangios energinio naudingumo technologijos

Kaip pastebi G. Valkaitis, pastato efektyvumas neatsiejamas ir nuo darbuotojų savijautos. Pažangios vėdinimo, oro filtravimo bei apšvietimo sistemos užtikrina komfortišką mikroklimatą, o poilsio ir žaliosios erdvės, patogus susisiekimas viešuoju transportu, dviračių laikymo vietos bei elektromobilių įkrovimo infrastruktūra kuria patrauklesnę darbo aplinką.

„Geras pastatas nėra tik atskirų technologijų rinkinys. Didžiausia vertė sukuriama tada, kai visi sprendiniai veikia kaip viena sistema – padeda taupyti energiją, geriau išnaudoti erdvę, greičiau atlikti kasdienes operacijas ir užtikrinti komfortiškas sąlygas darbuotojams“, – pabrėžia G. Valkaitis.

Visgi, pastato energinė klasė ar tvarumo sertifikatas liudija jo kokybę, tačiau pats savaime negarantuoja mažesnių sąskaitų. Nuomininkui svarbiausia, kaip pastatas veiks kiekvieną dieną: kiek energijos reikės šildymui, vėdinimui ir apšvietimui, kaip bus valdomos skirtingos zonos ir kokia dalis elektros bus pagaminama vietoje. Tvarumas šiandien, pasak G. Valkaičio – vienas pagrindinių kriterijų Lietuvoje, vystant ar renkantis pramoninės, sandėliavimo paskirties pastatus.

Pavyzdžiui, G. Valkaitis sako, kad šaltuoju metų laiku tvaraus pastato naudą ypač aiškiai parodo šildymo sąskaitos. Sandarios konstrukcijos, kokybiška šilumos izoliacija ir efektyvūs vartų bei pakrovimo zonų sprendimai mažina šilumos nuostolius. Atskiras zonų valdymas leidžia nešildyti nenaudojamų erdvių ir palaikyti tokią temperatūrą, kokios konkrečiai veiklai iš tiesų reikia.

„Vis svarbesnė tampa ir išmanioji pastato kontrolė. Pastato valdymo sistemos nuolat renka duomenis apie lauko ir vidaus temperatūrą, drėgmę, apšvietimą, energijos vartojimą bei atskirų erdvių naudojimo intensyvumą. Turint duomenis, galima automatiškai koreguoti šildymą, vėdinimą ir apšvietimą, prisitaikydama prie besikeičiančių sąlygų. Tikroji nauda sukuriama tada, kai vietinė elektros gamyba veikia kartu su pastato sandarumu, moderniu LED apšvietimu, atskiru zonų valdymu ir energijos vartojimo stebėsena“, – teigia G. Valkaitis.

Skaitykite daugiau: https://www.delfi.lt/bustas/ateities-miestai/tokiu-pastatu-pasaulyje-vos-keli-traukia-ir-turistus-ir-investuotojus-120301056